kelyje
kasdienybė labai kinematografiška, jeigu tik noris. pakanka šiek tiek atidumo, užuominos: šviesos lūžio ant grindinio, dangaus virtinės ar pagreitį pagavusių paukščių. tikiu, kad buvimas atidesniu kasdienybei gali padiktuoti kryptis širdžiai. nuotraukose – kelias ir pasakojimas apie iš krūtinės siekiančią išsiveržti laisvą dvasią.
manau, šią nuotraukų seriją pildysiu visą gyvenimą
paviršiai, 2023
nuotraukose seni pažįstami – žmogus ir veidrodis. nūdienos pasaulis kaip niekad stipriai veikia veidrodžio principu: įvaizdžio amžius vis skatina būti kažkieno atspindžiu. vaizdas ir atvaizdas jau seniai nebesutampa, tad kaip perskaityti čia savo tapatybę?
kiekvieno žmogaus atspindys yra visiškai unikalus, todėl jis neabejotinai yra sudėtingiausias iš visų vaizdų. tik tas, kuriam pavyko prasmukti į savo paties atspindžio gilumą, jau žino, kas atsispindėjo veidrodžio paviršiuose
© 2025 indrė jucytė — visos teisės saugomos.